Dūmtraukių įrengimo technologija

• Bendra dūmtraukių sistemų charakteristika
• Dūmtraukio aukštis
• Dūmtraukių sistemų ventiliavimas
• Dilataciniai tarpai
• Atraminė plokštė
• Dengiamoji plokštė
• BRATA dūmtraukių statika
• Dūmtraukio skerspjūvio parinkimas

Bendra dūmtraukių sistemų charakteristika

1. Kiekvienas pastatas, kuriame yra įrengtas šildymo katilas, privalo turėti įrangą efektyviam išmetamųjų dujų šalinimui ir ventiliavimui.
2. Dūmtakių, išmetamųjų dujų ir ventiliacijos vamzdžių siurbiamąją jėgą sukelia slėgių skirtumas: šaltesnio išorės oro ir šiltesnio, lengvesnio oro pastato viduje.
3. Šiuolaikiškoms dūmtraukių sistemoms būdingas:
   • Atsparumas drėgmei jos kondensavimosi metu.
   • Atsparumas aukštai temperatūrai galimo suodžių gaisro atveju.
   • Sandarumas, užtikrinantis taisyklingą trauką ir naudojimo saugumą.
4. Minimalus vidinis dūmtakio skerspjūvis negali būti mažesnis nei 140 mm (toks reikalavimas netaikomas kondensaciniams katilams su uždara degimo kamera).
5. Rekomenduojama statyti dūmtraukius su apskritais dūmtakių ir išmetamųjų dujų kanalų skerspjūviais. Tekant dujoms šiuo atveju pastebimas mažesnis trinties sukeliamas pasipriešinimas. Be to, taip užtikrinamas didesnis periodinio valymo efektyvumas.
6. Dūmtraukio skerspjūviai turi būti suderinti su aukščiu, galia, katilo tipu ir naudojamo kuro rūšimi.
7. Dūmtraukių išeinamosios angos turi būti tinkamos valymui ir periodinei kontrolei. Dėl šios priežasties derėtų sudaryti tinkamas sąlygas lengvam dūmtraukių pasiekimui ant stogo.
8. Valymo trišakio durelės turėtų būti įrengtos pelenų ir suodžių šalinimui patogioje vietoje. Mažiausias atstumas iki degių medžiagų turėtų siekti bent 30 cm. Tam tikrais atvejais (pvz., palėpėje) naudinga įmontuoti papildomas valymo dureles virš pelenams kaupti skirto trišakio. Jei grindys pagamintos iš degių medžiagų, verta padengti jas nedegiomis (pvz.: skarda, akmens ar keramine plokšte). Jei dūmtraukis yra aukštai virš stogo arba jei stogas yra labai nuožulnus, naudinga 100 cm virš stogo įrengti papildomas pelenų šalinimo dureles.

DĖMESIO! Dėl papildomų valymo durelių montavimo derėtų pasikonsultuoti su kaminkrėčiais.

į viršų

Dūmtraukio aukštis

9. Optimalus dūmtraukio aukštis, matuojant nuo išmetamųjų dujų trišakio iki virš stogo esančio išėjimo:
   • dujomis kūrenamų katilų atveju – mažiausiai 4 m.
   • alyva kūrenamų katilų atveju – mažiausiai 5 m.
10. Rekomenduojama pastato išorėje esančius dūmtraukius termiškai izoliuoti ir sujungti su mūrine siena. Tam derėtų naudoti apkabas su įsuktais į mūrą ankeriniais varžtais. (1 pav.). Minimalus apkabų kiekis - 2 vnt., maksimalus atstumas tarp apkabų – 3 m.
11. Dūmtraukio aukštis virš stogo turi atitikti šiuos reikalavimus:
    1. Plokščių stogų atveju, kai stogo šlaito nuolaidumo kampas yra iki 12°, dūmtraukio išeinamoji anga turėtų būti įrengta mažiausiai 0,6 m virš kraigo, nepriklausomai nuo stogo konstrukcijos – 2a pav.
    2. Stačių stogų atveju, kai stogo šlaito nuolaidumo kampas viršija 12° ir jo danga yra degi, dūmtraukių išeinamoji anga turėtų būti įrengta mažiausiai 0,6 m virš kraigo – 2b pav.
    3. Stačių stogų atveju, kai stogo šlaito nuolaidumo kampas viršija 12° ir jo danga yra nedegi, dūmtraukių išeinamoji anga turėtų būti įrengta mažiausiai 0,3 m virš stogo. Matuojant horizontaliai atstumas iki stogo paviršiaus turėtų būti mažiausiai 1 m. - 2c pav.
12. Stogo šlaitas, kurio nuolaidumo kampas viršija 12°, vertintinas kaip netinkamas taisyklingam dūmtraukio funkcionavimui. Todėl, priklausomai nuo dūmtraukio pozicijos aukščiausio pastato elemento, sudarančio kliūtį (uždangą), atžvilgiu dūmtraukių išeinamosios angos privalo būti:
    1. Mažiausiai 0,3 m virš viršutinio kliūties (uždangos) krašto (kai atstumas tarp dūmtraukių ir kliūties yra ne didesnis nei 1,5 m); – 3a pav.
    2. Bent viršutinio kliūties (uždangos) krašto lygyje, (kai atstumas tarp dūmtraukių ir kliūties yra 1,5 – 3,0 m); – 3b pav.
    3. Virš stogo šlaito, išvestos 12° kampu žemyn nuo aukščiausios kliūties lygio (kai atstumas trap dūmtraukių ir kliūties yra 3 iki 10 m); – 3c pav.

į viršų

Dūmtraukių sistemų ventiliavimas

13. Visose patalpose (taip pat ir rūsiuose, palėpėse) turėtų būti užtikrintos sąlygos efektyviam oro pritekėjimui ir ištekėjimui virš stogo išvestais ventiliaciniais kanalais. Patalpoje, kurioje yra įmontuotas šildymo katilas, turi būti įeinamosios ventiliacijos anga, kurios paviršius yra ne mažesnis nei 200 cm, o jos apatinis kraštas turi būti ne aukščiau nei 33 cm virš grindų lygio. Išeinamosios ventiliacijos angą, kurios paviršius taip pat turėtų būti ne mažesnis nei 200 cm, derėtų sumontuoti kuo arčiau lubų.
14. Kitaip nei degimo vamzdžių ir dūmtraukių atveju, paskutinis ventiliacinių kanalų įrengimo etapas yra šoninių išėjimo angų suformavimas. Jos įrengiamos sandariai, po dūmtraukį pridengiančiu elementu. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų oro sūkurių, rekomenduojama padaryti dvi angas priešais esančiose kanalo sienose - 4a pav. Ši rekomendacija nėra taikoma SW + W2 ir didesnėms dūmtraukių konfigūracijoms. Siena, atskirianti tuščiaviduriame ventiliaciniame blokelyje esančius kanalus, negali būti pažeista. – 4b pav.

į viršų

Dilataciniai tarpai

15. Dūmtraukis – tai atskiras ventiliacinės sistemos elementas. Todėl jis negali būti sujungtas su konstrukcinėmis pastato dalimis. Tarp jų ir dūmtraukio rekomenduojama palikti 5 – 10 mm tarpą – 5 pav.
16. Dūmtraukis negali liestis prie degių sienos paviršių. Rekomenduojama palikti mažiausiai 5 cm tarpą, kuriame būtų užtikrinta efektyvi oro cirkuliacija. – 6. pav
17. Dilatacinis tarpas, kai dūmtraukis kerta perdangą, turėtų būti:
    1. a. 3 cm, kai perdanga nedegi - 7.a pav.,
    2. b. 5 cm, kai perdanga degi - 7.b pav.
    Tuščią ertmę rekomenduojama užpildyti mineraline vata.
18. Vieta, kurioje kaitrovamzdis kerta degią sieną, turėtų būti bent 15 cm skersmeniu užpildyta nedegiomis medžiagomis (pvz., mineraline vata). – 8.a pav. Toje vietoje, kurioje kaitrovamzdis kerta nedegią sieną, įtampai pašalinti rekomenduojama suformuoti diletacinį tarpą, užpildytą mineraline vata per visą perėjimo ilgį. – 8.b pav.
19. Kai plieninis kaitrovamzdis jungiamas su keraminiu dūmtraukio trišakiu, privaloma išsaugoti dilatacinį tarpą:
    1. Dujinių ir alyva kūrenamų katilų, kuriems būdinga žema išmetamųjų dujų temperatūra, atveju dilatacinis tarpas turėtų būti maždaug 3 mm pločio. Jį rekomenduojama užpildyti specialia, aukštai temperatūrai atsparia keramine virve arba elastingu silikonu.
    2. Kietu kuru kūrenamų katilų atveju dilatacinis tarpas turėtų būti 5 – 10 mm pločio. Jį rekomenduojama užpildyti specialia, ypač aukštai temperatūrai atsparia keramine virve. - 8.a ir 8.b pav.
    3. Klasikinių židinių ir jų įdėklų atveju dilatacinis tarpas turėtų būti 5 – 10 mm pločio. Jį rekomenduojama užpildyti keramine virve. Taip pat derėtų užtikrinti dūmtraukio trišakio pasvirimą 45° kampu. - 9 pav.
    Prieš įkišant kaitrovamzdį į dūmtakio trišakį patartina jo galą apvynioti keramine virve. Rekomenduojami virvės matmenys pateikti 1 lentelėje. Mūsų įmonė gali jums pasiūlyti šių virvių.

    DĖMESIO! Kartais statybų metu patalpų šildymui naudojama geležinė krosnelė. Tokiu atveju derėtų pasirūpinti, kad kaitrovamzdis (plieninis vamzdis), kuriuo dūmai išvedami į dūmtraukį, būtų pakankamai ilgas. Tai apsaugo kreaminį trišakį nuo pažeidimų, kylančių dėl galimo kontakto su liepsna. Tokios krosnelės pajungimas pernelyg trumpu kaitrovamzdžiu gali sukelti terminį šoką, dėl kurio dūmtraukio trišakis gali suskilti.

į viršų

Atraminė plokštė

20. Kai ekonomiškas dūmtraukio įrengimas užbaigiamas keraminėmis plytomis, patartina naudoti atraminę armuoto betono plokštę. – 10 pav. Mūsų įmonė siūlo perfabrikuotas S (10.a pav.) ir SW (10.b pav.) tipo atramines plokštes dūmtraukiams. Tačiau esant kitoms konfigūracijoms, pvz., SW+W2 (10.c pav.), derėtų pagaminti atraminę plokštę statybos vietoje. Tam rekomenduojama naudoti įmonės siūlomus iš polistireninio putplasčio pagamintus klojinio elementus. Jei atraminė plokštė liejama statybos vietoje, jos armavimą derėtų atlikti pagal žemiau pateiktus nurodymus. – 12 pav. DĖMESIO! Armavimo tinklelis privalo būti patiestas ne giliau nei 2 cm gylyje, atstumą skaičiuojant nuo plokštės viršaus. Derėtų nepamiršti, kad B 20 markės betonas tampa visiškai patvarus po 28 dienų. Kai dūmtraukis apmūrijamas pirmuoju ir paskutiniuoju plytų sluoksniu, rekomenduojama palikti tuščias vertikalias siūles. Tai reikalinga efektyviai apmūrytos vietos ventiliacijai.

į viršų

Dengiančioji plokštė

21. Tam, kad dūmtraukio konstrukcija būtų apsaugota nuo atmosferinių veiksnių poveikio taisyklingai, derėtų pritvirtinti dengiamąją plokštę. Mūsų įmonė siūlo įsigyti plieninių ir betoninių S (13 pav.) ir SW (14 pav.) tipo dengiamųjų plokščių dūmtraukiams. Galime pagaminti pageidaujamos spalvos (pagal RAL paletę) plokštes. Betoninės dengiamosios plokštės montuojamos ant mūrijimui skirto skiedinio sluoksnio. Plieninių dengiamųjų plokščių montavimui rekomenduojama naudoti montažinius klijus (geriausia – polimerinius). Taip pat patartina papildomai jas sutvirtinti inkarais. – 15 pav. Įmonė gali pagaminti reikiamas plienines ir betonines dengiamąsias plokštes pagal užsakymą. Toks būdas aktualus tuomet, jei plokštės naudojamos kitokiam kanalų išdėstymui. Šiuo atveju jos gaminamos statybos vietoje, remiantis pateiktais nurodymais. – 16 pav. Gamybai naudojamas B 20 markės betonas. Pagal polistireno putplasčio šabloną pagaminta anga turi būti suformuota tiksliai keraminio dūmtraukio vamzdžio vainiko ašyje. Viršutinis plokštės paviršius turėtų būti nulinkęs nuo vidurio į šonus. Statybos vietoje pagaminta dengiamoji plokštė užbaigtame dūmtraukyje turėtų sudaryti mažiausiai 6 cm pločio nuosvyrą. Prieš montuojant plokštę ant kamino, apačioje reikėtų padaryti įpjovas nulašėjimui. Jos turėtų būti 2,5 cm atstumu nuo kamino krašto. – 16 pav.

į viršų

BRATA dūmtraukių stabilumas

22. BRATA dūmtraukiams būdinga statiška konstrukcija. Dėl to gali būti montuojami net 25 m aukštį siekiantys dūmtraukiai. Tačiau žinotina, jog šiuo atveju dūmtraukių aukštis virš stogo turėtų atitikti 4 lentelėje pateiktus matmenis. DĖMESIO! Lentelė turėtų būti naudojama remiantis šonine dūmtraukio atrama į pastato stogą. – 17 pav.
    
    Tam, kad būtų užtikrintas horizontalus dūmtraukio stabilumas, derėtų perėjimo per stogą aukštyje jį pritvirtinti prie stogo santvaros. Šiuo atveju taip pat reikėtų suformuoti dilatacinį tarpą, atskiriantį dūmtraukį nuo pastato konstrukcijos. Naudojant kampainius arba lovius reikėtų pagaminti dūmtraukį apjuosiančias plienines groteles. Jas derėtų pritvirtinti sraigtais prie stogo santvaros sijų iš viršaus arba apačios. Dūmtraukio aukštis virš stogo 4 lentelėje žymimas raide h.
23. 3 lentelėje nurodytų virš stogo išsikišančių BRATA dūmtraukių statiškumą galima užtikrinti papildomai armuojant. Tam naudojami Ø12 mm diametro plieniniai strypai, įkišami į specialias Ø 30 mm skersmens angas tuščiaviduriuose dūmtraukių blokeliuose. Papildomam dūmtraukio armavimui palengvinti rekomenduojama statyboje panaudoti gatavus Ø 12 mm diametro armavimo strypus, kurių galuose yra sriegiai, ir jungtis su vidiniais M 10 mm sriegiais. – 18 pav. Mūsų įmonė siūlo standartinius 100 cm ilgio armavimo strypus. Suformavus konkrečiam dūmtraukiui tinkamą armavimo strypų ilgį, paskutinį strypą reikėtų nupjauti taip, kad jo viršūnė būtų maždaug 25 cm žemiau nei dūmtraukio viršus. Armavimo strypus patartina atremti į specialius aklidangčius, įspaustus reikiamame dūmtraukio aukštyje į jo tuščiavidurių blokelių angas. – 19.b pav. Rekomenduojamas dūmtraukio armavimo strypų ilgis yra du kartus didesnis nei jo aukštis virš stogo šlaito (pvz., jei dūmtraukio aukštis yra 2 m virš stogo šlaito, armavimo strypų ilgis turėtų būti 4 m; jei dūmtraukio aukštis – 3 m, armavimo strypų ilgis turėtų siekti 6 m.). Apačioje atstumas tarp armavimo strypo ir dūmtraukio apatinės atramos į pastato perdangą turėtų būti ne mažesnis nei 0,75 m. – 19 pav. Tarpusavyje sujungtus ir į keturias dūmtraukio korpuso angas įstatytus armavimo strypus reikėtų užpilti skystu cementiniu skiediniu. – 19.a pav.

į viršų

Dūmtraukio skersmens parinkimas

24. BRATA dūmtraukių sistemos gali būti naudojamos išmetamųjų dujų vamzdžių ir dūmtakių įrengimui. Tokiu atveju šios sistemos išveda išmetamąsias dujas iš šildymo katilų, kietu kuru kūrenamų židinių ir šiuolaikiškų degamąja alyva arba dujomis kūrenamų krosnių su atvira degimo kamera. Paprastai dūmų kanalo skersmenį nustato šildymo įrangos projektuotojas. Jis įvertina dūmtraukio aukštį ir katilo arba pakuros techninius duomenis, galingumą. Šį sprendimą galima pagreitinti pasinaudojus žemiau pateiktomis diagramomis.

į viršų